Tomas Aleknavičius
Kaip Jūs atradote dūdmaišį ir kas paskatino juo groti? Jūsų amžius ir specialybė?
Dūdmaišį atradau prisijungęs prie apeiginio folkloro ansamblio „Kūlgrinda“. Pirmą kart instrumentą išgirdau skambant Rudens Lygiadienio šventėje, tuo metu juo grojo du muzikantai. Instrumentas sudomino, nes tuo metu mokiausi birbynės J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje. „Kūlgrindoje“ jau gavau prie instrumento prisiliesti, dalyvauti vieno senesnio dūdmaišio restauravime, susipažinau su mano būsimo instrumento meistru. Man 30 metų, esu baigęs anglų kalbos filologiją, su pedagogo kvalifikacija, dirbu projektų vadovu su įvairiais ES finansuojamais atsinaujinančios energetikos projektais.
Papasakokite apie savo instrumentą (koks jis yra, kada ir kas pagamino)
Mano dūdmaišis – D tonacijos, vieno burdono. Jį 2017 m. pagamino meistras iš latvijos Eduards Klints.
Ar mokotės groti iš tradicijų puoselėtojų, senų įrašų, ar remiatės kitais šaltiniais? Gal kuriate naują muziką dūdmaišiui, ar apsiribojate tradiciniais kūriniais?
Mokausi groti iš archyvinės medžiagos, kartais iš įrašų, bet pagrinde naudoju natų rinkinius mokytis tradiciniams šokiams ar dainoms, kurioms akomponuoju, atliekant bičiuliams. Apsiriboju tradiciniais kūriniais. Kartais tenka prisijungti prie alternatyvios muzikos kolektyvų (rokas, sunkusis metalas) – ten neretai tenka improvizuoti.
Kokiose aplinkose dažniausiai grojate? Ar dūdmaišis labiau susijęs su folkloro renginiais, ar randate jam vietą kitose muzikinėse ar kultūrinėse erdvėse?
Dažniausiai groju per ekskursijas Vilniaus vikingų laive (balticvikings.lt), bet neretai ir vestuvėse, Romuvos apeigose, šokių vakaronėse. Taip pat, tenka ir lipti ant modernios muzikos scenų prisijungiant prie roko, metalo kolektyvų.
Kokias emocijas ar jausmus Jums sukelia grojimas dūdmaišiu? Kodėl būtent šis instrumentas? Ką dūdmaišis Jums asmeniškai reiškia?
Grojimas dūdmaišiu sugrąžina mane namo, į save. Greitai lekiant gyvenimui neretai pasijuntu tik pakeleivis, o štai grodamas dūdmaišiu – sustoju, įsiklausau, atrodo net geriau matau save supantį pasaulį. Kaskart derindamas instrumentą vis pagalvoju apie savo vidinę darną, vis jos paieškau, primenu sau, kad turiu nuo jos nenuklysti.
Šis instrumentas tiesiog taip paveikė mane savo skambesiu, išgirdus pirmą kart, o vėliau tapo toks persipynęs su daugeliu labai svarbių prisiminimų, kad dabar jau neįsivaizduoju kaip be jo.
Man asmeniškai dūdmaišis tai kelias pas protėvius ir jų pėdomis į ateitį – tai tarsi tiltas sujungiantis laiką į ratą ir leidžiantis pajausti visatos tėkmę.
Kaip Jūsų grojimas dūdmaišiu siejasi su tradicija? Ar stengiatės išlaikyti autentiškumą, ar kuriate naujas interpretacijas?
Stengiuosi kūrinius atlikti autentiškai, dažniausiai ir koncertuoju būtent folkloriniame kontekste, tačiau yra tekę improvizuoti, aranžuoti – to nebijau, manau, kad tai neatima kokybės nuo autentiško grojimo, o kaip tik laviną muzikantą ir leidžia tradicijai plėstis, vystytis.
Kaip žmonės reaguoja į dūdmaišį šiandien? Ar jaučiate susidomėjimą šiuo instrumentu šiuolaikinėje visuomenėje?
Dauguma reaguoja teigiamai, susidomėjimas instrumentu atrodo tik auga. Netgi šiemet, 2025 m. Kilkim Žaibu jubiliejiniame festivalyje, folkloro scenoje jau skambėjo 2 dūdmaišininkų muzika užkūrusi tikrą pirtį ir pritraukusi didelę auditoriją klausytojų.
Kokį vaidmenį, Jūsų manymu, dūdmaišis atlieka Lietuvos kultūrinėje tapatybėje?
Į šį klausimą sunku atsakyti, nes atrodo, kad pats instrumentas tarsi pamirštas/ištrintas iš istorijos vingių. Jo paieškos savaime verčia nerti į gyvosios istorijos, eksperimentinės archeologijos ir literatūrologijos studijas, kas atveria vis naujus pažinimo klodus. Tačiau, taip lengva, daugumai, šį instrumentą tiesiog – pražiūrėti. Nepamatyti, neišgirsti, nesutikti. Tuomet jo tarsi ir nebuvę. Panašiai yra ir su kitais liaudies instrumentais, išėjus už muzikos mokyklų/universitetinių ansamblių ribų. Todėl toks svarbus individualus kiekvieno dūdmaišininko vaidmuo. Kultūriškai manau, kad dūdmaišis jungia mus su Europa, su muzikiniais periodais nuo pat viduramžių ir rodo į kokybiškos unikalios muzikos kelią nuo pat senovės iki dabar.
Ar dūdmaišis, Jūsų nuomone, gali būti integruotas į populiariąją muziką ar kitus modernius muzikinius žanrus?
Taip, lengvai.
Kaip manote, ar dūdmaišio tradicija Lietuvoje turi ateitį? Kaip ją reikėtų skatinti ar puoselėti?
Tikrai turi. Jau daug muzikantų yra šį instrumentą atradę, daug juo groja. Manau skaičius tik augs, augant populiariojoje scenoje pasirodančių dūdmaišininkų skaičiui.
Ar dalyvaujate mokant jaunąją kartą groti dūdmaišiu? Jei taip, kaip perduodate tradiciją?
Deja, ne, šiuo metu nemokau.