Jonas Misevičius
Kaip Jūs atradote dūdmaišį ir kas paskatino juo groti?
Nuo seno patiko dūdmaišio muzika. Kai pamačiau grojant Gvidą su Todaru ir sužinojau, kad yra galimybė dūdą įsigyti, tai užsakęs ją iš Todaro pradėjau po truputį pūsti.
Papasakokite apie savo instrumentą (koks jis yra, kada ir kas pagamino)
Dūda mano yra jungtinė. Burdonas yra Deniso, o birbynė ir maišas yra Todaro.
Ar mokotės groti iš tradicijų puoselėtojų, senų įrašų, ar remiatės kitais šaltiniais? Gal kuriate naują muziką dūdmaišiui, ar apsiribojate tradiciniais kūriniais?
Remiuosi įvairiais šaltiniais. Kadangi groju įvairiuose tautiniuose ansambliuose, tai prisilaikau lietuviškos muzikos grojimo tradicijų, bet pasiklausau senų įrašų ir kitų tautų muzikos. Patinka bulgarai.
Kokiose aplinkose dažniausiai grojate? Ar dūdmaišis labiau susijęs su folkloro renginiais, ar randate jam vietą kitose muzikinėse ar kultūrinėse erdvėse?
Groju įvairiausiose aplinkose. Esu groję tiek lietuviškose vestuvėse, net škotų vestuvėse Lietuvoje (buvo mišri santuoka, bet šventė Lietuvoj. Juos dideliai nustebino mūsų dūdos garsas ir išvaizda bei jos buvojimo faktas). Esu grojęs laidotuvėse ir paminėjimuose. Dainų šventėse, įvairiausiuose jubiliejuose, koncertuose, įvairiausiuose renginiuose įstaigose, mokyklose, darželiuose ir t.t Folkloro renginiai gal 1/3 sudaro. Dūda tinka visuose rimtesniuose renginiuose. Ypač pradedant renginį kaip pradžios signalas ar susikaupimo ženklas.
Kokias emocijas ar jausmus Jums sukelia grojimas dūdmaišiu? Kodėl būtent šis instrumentas? Ką dūdmaišis Jums asmeniškai reiškia?
Kuo geriau įvaldai instrumentą, tuo labiau plečiasi galimybės. Vis labiau man panašėja į sakralinį instrumentą. Tenka groti įvairiuose bažnytiniuose renginiuose su savo mokiniais ir vienam. Per Advento renginius prieš Kalėdas labai mokiniams limpa. Kiti labai nustemba, kad mūsų dūda yra vietinis ir labai senas instrumentas. Atsiranda proga kultūriniam apšvietimui. Joninių be dūdos nelabai įsivaizduoju, nežinau net kiek metų per visas Jonines groju. Dabar dūda gyvenimo dalis.
Kaip Jūsų grojimas dūdmaišiu siejasi su tradicija? Ar stengiatės išlaikyti autentiškumą, ar kuriate naujas interpretacijas?
Naudojami abu variantai. Kai groju su folko ansambliais, tai tik pabandyk nukrypti. Tuoj iš vadovių gausi atsispaudimų, jei kas ne taip pagal seną madą. Grojau ir vadovavau su V.Braziuliene „Lygaudė“ ansamblyje. Ansamblyje „Bitula“, dabar ansamblyje „Alda“. Sau ar smagumui kaip be interpretacijų apsieisi? Man langviau abu variantai, nes groju ir su armonika, o ten dar vyrauja liaudies tradicija, nors interpretacijoms vietos apsčiai. Apskritai, pradėjau groti su birbynėm įvairių rūšių ir kitais pučiamaisiais.
Kaip žmonės reaguoja į dūdmaišį šiandien? Ar jaučiate susidomėjimą šiuo instrumentu šiuolaikinėje visuomenėje?
Kadangi, instrumentas nėra plačiai paplitęs, o pasirodymams (dažnai grojame su Arnu kartu) parenkame gerai skambančius ir atidirbtus kūrinius, tai efektas būna geras. Daug kas šoka filmuoti, fotografuoti, suklūsta ir aprimsta. Sako, veikia labai vežančiai. Žmonės nepersisotinę šio instrumento muzika. Jo, pasakyčiau, kad dar labai trūksta.
Kokį vaidmenį, Jūsų manymu, dūdmaišis atlieka Lietuvos kultūrinėje tapatybėje?
Labai didelį. Kartu su susidomėjimu dūdai, po kūrinėlių, aš visada įterpiu ir tautinės tapatybės bei istorijos elementų.
Ar dūdmaišis, Jūsų nuomone, gali būti integruotas į populiariąją muziką ar kitus modernius muzikinius žanrus?
Buvęs mokinys Laimonas Staškūnas grojo roko ansamblyje Thundertail su dūda. Visai originaliai skambėjo ir žiūrėjosi. Ir galima, ir reikia. Privalu.
Kaip manote, ar dūdmaišio tradicija Lietuvoje turi ateitį? Kaip ją reikėtų skatinti ar puoselėti?
Jei bus kas groja, ateitį turi. Pasikeitus valstybinei politikai, daug kas keisis ir atgims. Kai jauniems lietuvaičiams dabar dažniausiai nereikia Lietuvos iš viso, tai ką kalbėti apie dūdą. Kai prireiks, tai dūda, kaip savasties elementas irgi ras deramą vietą. Reikia į ateitį, entuziastų pagalba, pernešti patį grojimą. Kol kas per asmeninius kontaktus. Pagerėjus situacijai per muzikos mokyklas ir t.t.
Ar dalyvaujate mokant jaunąją kartą groti dūdmaišiu? Jei taip, kaip perduodate tradiciją?
Tenka . Tiesiog pradžiai susidomi, o po to įsijungia į bendras repeticijas. Išsiblaško po mokyklos po Lietuvą. Kai kas užmeta grojimą, bet dauguma, kiek tenka susitikti, dar vis groja. Kartais trise sudalyvaujam renginiuose. Buvo laikai kai penkiese, šešiese grodavome (trys dūdos ir du būgnai) ir t.t..