Donatas Bielkauskas
Kaip Jūs atradote dūdmaišį ir kas paskatino juo groti? Jūsų amžius ir specialybė?
Apie dūdmaišį galvojau gana ilgai. Pajutau, kad „jau laikas“. Planavau įrašinėti naują albumą, paremtą karinėmis-istorinėmis dainomis, todėl išsiruošiau į seminarą, kur susipažinau su instrumentų meistru Todar Kaškurevič. Seminaro metu ir užsisakiau savo dūdmaišį. Tai buvo apie 2006 metus.
Gimiau 1977 metais. 2000 metais baigiau Klaipėdos universiteto liaudies muzikos katedrą, birbynės specialybę.
Papasakokite apie savo instrumentą (koks jis yra, kada ir kas pagamino)?
Mano dūdmaišį pagamino meistras Todar Kaškurevič. Galiu juo groti G ir D tonacijose, bet dažniausiai renkuosi D tonaciją.
Ar mokotės groti iš tradicijų puoselėtojų, senų įrašų, ar remiatės kitais šaltiniais?
Visada ieškau savo skambesio ir formos. Įkvėpimo semiuosi tiek iš tradicinių šaltinių, tiek iš platesnio muzikinio pasaulio.
Gal kuriate naują muziką dūdmaišiui, ar apsiribojate tradiciniais kūriniais?
Kuriu naują muziką dūdmaišiui. Tradiciniai kūriniai beabejonės yra svarbūs, bet man įdomu atrasti naujumą, derinti dūdmaišį su kitais stiliais ir garsynais.
Kokiose aplinkose dažniausiai grojate? Ar dūdmaišis labiau susijęs su folkloro renginiais, ar randate jam vietą kitose muzikinėse ar kultūrinėse erdvėse?
Dūdmaišis skamba labai įvairiose aplinkose – nuo folkloro renginių iki alternatyvių festivalių, teatro spektaklių, muziejų, meno galerijų. Visada ieškau, kur šis instrumentas gali natūraliai įsilieti ar nustebinti klausytojus.
Kokias emocijas ar jausmus Jums sukelia grojimas dūdmaišiu? Kodėl būtent šis instrumentas? Ką dūdmaišis Jums asmeniškai reiškia?
Grodamas dūdmaišiu jaučiu labai stiprią energiją ir ryšį su archajišku pasauliu. Šis instrumentas man primena pamatinius jausmus ir gyvąją tradiciją, kuri nėra statiška – ji nuolat kinta ir gyvena.
Kaip Jūsų grojimas dūdmaišiu siejasi su tradicija? Ar stengiatės išlaikyti autentiškumą, ar kuriate naujas interpretacijas?
Man svarbu išlaikyti pagarbą tradicijai, bet kartu leidžiu sau ją interpretuoti. Tarsi kvėpuoju kartu su ja – kartais sąmoningai laikydamasis autentiškumo, kartais leisdamas skambesiui vystytis natūraliai.
Kaip žmonės reaguoja į dūdmaišį šiandien? Ar jaučiate susidomėjimą šiuo instrumentu šiuolaikinėje visuomenėje?
Dažniausiai žmonės labai smalsūs – dūdmaišis vis dar kelia nuostabą ir susidomėjimą. Klausytojams dažnai pasakoju apie šį instrumentą. Ypač džiugu matyti, kad jaunoji karta taip pat nori pažinti šį instrumentą.
Kokį vaidmenį, Jūsų manymu, dūdmaišis atlieka Lietuvos kultūrinėje tapatybėje?
Dūdmaišis yra gana užmiršta, bet labai svarbi mūsų kultūrinio identiteto dalis. Jis primena apie archajišką mūsų muzikinį pasaulį ir parodo, kiek daug turime senųjų tradicijų, kurias verta atgaivinti ir saugoti.
Vis dėlto, kad ir kokie gražūs būtų šio instrumento puoselėtojų norai, dūdmaišis vis dar išlieka gana sunkiai pasiekiama egzotika. Taip yra iš dalies todėl, kad Lietuvoje neturime šio instrumento meistrų. Kita vertus, dūdmaišis reikalauja nuolatinių pastangų – tiek grojant, tiek prižiūrint patį instrumentą, jis turi savo specifiką.
Šiaip ar taip, manau, kad viskas juda savo natūralia tėkme. Pokyčiai vyksta pamažu, organiškai, ir tai yra gerai.
Ar dūdmaišis, Jūsų nuomone, gali būti integruotas į populiariąją muziką ar kitus modernius muzikinius žanrus?
Be abejo! Dūdmaišis turi labai stiprų charakterį, kuris puikiai dera tiek prie elektronikos, tiek prie roko ar eksperimentinių muzikos žanrų. Viskas priklauso nuo kūrėjo vaizduotės ir pagarbos instrumentui.
Kaip manote, ar dūdmaišio tradicija Lietuvoje turi ateitį? Kaip ją reikėtų skatinti ar puoselėti?
Tikiu, kad dūdmaišio kaip ir kitų folklorinių instrumentų tradicija Lietuvoje turi ateitį. Reikia nuoseklios veiklos: daugiau koncertų, edukacijų, galimybės žmonėms patiems prisiliesti prie šio instrumento – tiek mokantis, tiek klausantis.
Ar dalyvaujate mokant jaunąją kartą groti dūdmaišiu? Jei taip, kaip perduodate tradiciją?
Kartais kreipiasi žmonės, kurie neseniai įsigijo dūdmaišį – tada pasidalinu tuo, ką pats žinau ir esu sukaupęs. Taip pat teko dirbti papildomo ugdymo muzikos pedagogu – vaikus mokiau groti šiuo instrumentu, naudodavau savo dūdmaišį.
Neretai tenka vesti ir edukacijas apie folklorinius instrumentus – šiuose pasakojimuose baltiškas dūdmaišis visuomet turi savo vietą.